Saldus miegelis

Miegant vegetacinė sistema, reguliuojanti širdies ritmą, fermentų išsiskyrimą žarnyne bei kraujotaką, reaguoja į aplinką. Todėl kūdikis turi būti migdomas tyloje. Kūdikiui miegant, smegenų veikla išlieka tokia pat aktyvi kaip ir būdraujant. Tačiau mokslininkai įrodė, kad augimo hormonos smegenyse gaminasi tik miegant, per giliojo miego fazę, nuo 18 val. iki 3 val. Tad jei vaikas šiuo laiku nemiega, gali sutrikti jo raida. Tačiau kūdikio iki 6 mėn. amžiaus miegas bet kuriuo paros metu yra panašus. Jis miega ir lėtuoju, ir greituoju miegu, nes dar išlaikė embrioninį miegą, jo miego ir budrumo ciklas kinta maždaug kas 4 val. Mažiuko „dienelė” trunka 4 val., todėl maždaug kas tiek laiko ir maitinamas. Nuo 6 mėn. amžiaus miegas tampa stabilesnis. Vaikai kaip ir suaugusieji miega nevienodai ilgai. Jau nuo gimimo galima skirti gerai ir blogai miegančiuosius. Svarbu, kad nubudęs vaikas neverktų, liktų ramus. Nuo pat gimimo kūdikis neturi miegoti tėvelių lovoje. Suprantama, mamai labai patogu, nereikia keltis žindyti. Tačiau iš tiesų kūdikis privalo turėti savo lovytę, savo aplinką. Iki 6 mėn. vaikutis dar gali miegoti tėvelių kambaryje, nes iki tol jo smegenyse vyksta nestabilūs procesai ir neįmanoma sutvirtinti miego ritmą ir ritualus. Kad vaikas natūraliai užmigtų, jaustųsi saugus. Kai vaikas miegą sieja su maloniais įspūdžiais, noriai eina į lovelę. Yra labai jautrių vaikų, kuriems net naktį reikia palikti silpną šviesą, kad pramerkę akeles pasitikrintų, ar viskas yra savo vietose. Švelnus supimas - viena iš malonių miego asociacijų. Negalima stipriai purtyti - ištiks sukrėsto kūdikio sindromas. Pamažu supimą reikia trumpinti arba šį ritualą keisti kitu: kūdikį panešioti, kad jaustų mamos širdies plakimą, pritemdyti kambarį šviesą, padainuoti dainelę... Jokiu būdu negalima palikti vieną verkiantį kūdikį! Kūdikio miegas gali sutrikti dėl aplinkos poveikio. Pavyzdžiui, tėveliai jį įpratino miegoti prie veikiančio televizoriaus, o paskui pradėjo migdyti atskirame kambaryje. Pripratusiam miegoti triukšme tyla trukdo. Gali būti, kad tėveliai vaiką migdo skirtingu laiku, vieną kartą 21 val., kitą tik 23 val. arba guldo per vėlai ir pervargęs kūdikis nebegali išsimiegoti. Kartais vaikas blogai miega, nes praalksta. Tada reikia vakare sočiau pamaitinti. sutrikęs miego režimas gali pakenkti labai svarbių endokrininių liaukų veiklai. Dieną mama vaikutį gali sudominti spalvingais žaislais, judriais žaidimais, bendrauti, o apniukusiu oru, vakare įjungti ryškią šviesą, kad būtų aktyvinamos smegenys. Kūdikis dažnai prabudinėja naktį, o prabudęs ilgai neužmiega. Patartina per dienos miegą atsargiai pažadinus vaikelį tyliai paniūniuoti dainelę ar pašnibždėti įprastus žodelius ir vėl užmigdyti. Taip jis supras, kad mama visada šalia ir įpras net naktį nubudęs užmigti. Tik ilgai eksperimentuoti su dienos miegu nereikia, pakanka kielių dienelių. Būtina atsižvelgti į kambario temperatūrą, ar vaikučiui nėra per kašta ar per šalta ir t.t. Kai kurie kūdikiai gimsta išoriškai sveiki, tačiau nėra subrendę ryšiai tarp atskirų smegenų dalių, jų darbas nevisavertis. Širdį, žarnyną, kvėpavimą miegant valdo kiti smegenų centrai nei būdraujant. Vėliausiai subręsta smegenų centras, kuris reguliuoja kvėpavimą. Kai smegenų centras nėra visavertis, jis neduoda impulso įkvėpti ir vaikas gali liautis kvėpavęs. Miego apneja paprastai pastebima dar gimdymo namuose. Kūdikį patartina guldyti ant šoniuko arba ant nugarytės. Jei mama pastebi, kad žindomas vaikas užmigęs tarsi liaujasi kvėpavęs, o po kurio laiko nubudęs pravirksta, gaudo orą, būtinai reikia kreiptis į gydytoją. Jis nustatys, ar vaikas neserga miego apnėja. Miego apnėja dažniau būdinga neišnešiotukams ir kūdikiams, kurių raida nėštumo metu buvo sutrikusi.