La semana 13 del bebé

Desaparece el reflejo tónico del cuello.Ahora puede volver la cabeza a ambos lados.

Puede ser que el bebé sea capaz de seguir un objeto en movimiento con los ojos.Puede seguir algo mientras se va moviendo verticalmente o de forma circular.Puede ver a una distancia de entre 455 y 610 cm.

El bebé puede sentarse erguido si tiene las caderas apoyadas y le gusta sentarse en posición semivertical.

Ahora tiene las manos casi siempre abiertas.Puede sujetar y agitar los sonajeros.Puede que te coja el cabello,las joyas la ropa.

Ahora puede ser que oigas a tu bebé reír,a medida que su capacidad verbal vaya mejorando.Verbaliza más,emite arrullos,chillidos,gorjeos,gimoteos.

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas–tai lėtinė odos liga, pasireiškianti uždegimu, niežėjimu ir atsirandančiais išbėrimais. Paskutiniais dešimtmečiais visame pasaulyje sergamumas atopiniu dermatitu padidėjo kelis kartus. Tai siejama su aplinkos užterštumo didėjimu, chemijos priemonės vystymuisi ir didėjančiu jos produktų naudojimu buityje, mitybos įpročių kitimu. Lietuvoje šia liga serga 9-17 % vaikų.
Didelę reikšmę turi paveldimumas. Nustatyta, kad paveldimas polinkis sirgti įvairių sistemų atopinėmis ligomis (alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu). Apskaičiuota, jei giminėje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis, tai rizika susirgti vaikui yra 25 %, jei serga vienas iš tėvų – iki 50 % , jei serga abu tėvai, ypač tomis pačiomis alerginėmis ligomis, tai rizika išauga iki 80 % .Tačiau, jei šeimoje ir nėra sergančiųjų alerginėmis ligomis, 10-15 % išlieka tikimybė, kad vaikas gali sirgti alergine liga.Atopinį dermatitą gali sukelti įvairūs veiksniai. Kūdikiams ir mažiems vaikams labai svarbūs maisto alergenai. Dažniausiai alergizuoja karvės pienas, kiaušiniai, riešutai, kviečiai, žuvis, soja. Atopinį dermatitą gali paūminti ore esantys alergenai: kontaktas su namų aplinkos alergenais (namų dulkių erkės, pelėsis, naminiai gyvūnai) bei išoriniais aplinkos alergenais (žiedadulkėmis, sezoninių grybelių sporomis). Odos uždegimą didina įvairūs cheminiai ir fiziniai dirgikliai: skalbimo priemonės, muilas, vilnoniai, sintetiniai drabužiai, tabako dūmai (vaikų pasyvus rūkymas), staigi oro drėgmės bei temperatūros kaita, kai kurie medikamentai. Stresas pablogina šios ligos eigą.
Simptomai
Niežėjimas
Sausas bėrimas
Šlapias bėrimas
Odos sukietėjimas, sustorėjimas
Odos sausumas
Paryškėjęs odos piešinys
Dažnos odos infekcijos
Vokų patamsėjimas
Tuštinimosi pakitimai
Maisto netoleravimas
Kūdikiams ir mažiems vaikams (nuo 2 mėn. iki 2 metų amžiaus) beria veidą (skruostus, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankų ir kojų tiesiamuosius paviršius. Dažniausia būna egzematozinė odos pažeidimo forma: mazgeliai, pūslelės, oda šlapiuoja, gausu nukasymų, šašų, niežti. Nebūdingi bėrimai nosies-lūpų trikampyje, kirkšnyse ant delnų, padų. Kai kuriems kūdikiams pradžioje gali būti seborėjinio dermatito požymiai: storas pleiskanų luobas galvos plaukuotoje dalyje, paraudusi, pleiskanojanti oda antakių, kaktos, pažastų, kirkšnių srityse, už ausų.Vyresniems vaikams ir paaugliams dažniausiai pasireiškia neurodermitas: niežtintys mazgeliai, nukasymai, kraujingi šašeliai. Dėl ilgalaikio kasymosi oda tampa lichenifikuota – sustorėja, sukietėja, išryškėja jos piešinys. Pažeidžiamas veidas (kakta, vokai, lūpos), kaklas, galūnių lenkiamieji paviršiai (alkūnės, pakinkliai, riešai, čiurnos), tiesiamieji plaštakų paviršiai. Alerginis uždegimas pablogina odos barjerinę funkciją, padidėja vandens netekimas, oda sausėja, trūkinėja. Niežulys skatina kasymąsi, dar labiau pažeidžiamas odos vientisumas, prisideda stafilokokinė infekcija. Susidaro „užburtas ratas”.Gali pakisti tuštinimasis – viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, pilvo pūtimas.Du trečdaliai vaikų atopiniu dermatitu suserga iki vienerių, keturi penktadaliai – iki penkerių metų amžiaus, vėliai susergama žymiai rečiau. Maždaug pusė vaikų pasveiksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Daliai ligonių gali likti minimalūs odos pažeidimo požymiai, kartais po kelerių metų liga atsinaujina. Sergantieji atopiniu dermatitu yra labai imlūs bakterinėms odos infekcijoms, ypač auksiniam stafilokokui, kurio išskiriami toksinai pablogina odos būklę. Auksinis stafilokokas šlapiuojančioje odoje randamas praktiškai visiems pacientams. Jei vaikas bendrauja su sergančiuoju lūpų pūsleline, gali užsikrėsti paprastosios pūslelinės virusu, kuris sukelia sunkią komplikaciją – herpetinę egzemą.Apie 80 % šia liga sergančių vaikų pakinta storosios žarnos mikrofloros pusiausvyra, gali pasireikšti tuštinimosi problemos.50-80 % sergančiųjų atopiniu dermatitu (ypač sunkia forma), vėliau gali susirgti bronchine astma, alerginiu rinitu. 25-75 % ligonių paauglystėje vystosi plaštakų dirginantis kontaktinis odos uždegimas ir tai ateityje gali apsunkinti specialybės pasirinkimą.
Stafilokokinė ar grybelinė odos infekcija. Herpetinė egzema, kuriai būdinga gausus pūslelinis bėrimas atopinio dermatito pažeistoje odoje, aukšta temperatūra ir sunki ligos eiga.Laktozės, gliukozės, galaktozės nepasisavinimas iš žarnyno dėl alerginio plonosios žarnos gleivinės uždegimo.
Kraujo tyrime randamas padidėjęs eozinofilų kiekis. Daugumai ligonių nustatomas padidėjęs imunoglobulino E (IgE) kiekis kraujo serume. Maisto alergenus padeda nustatyti odos dūrio ar odos lopo mėginiai, specifinių IgE kraujo serume nustatymas, provokaciniai oraliniai mėginiai (kai po 4 savaičių pertraukos vaikui leidžiama suvalgyti įtariamą produktą prižiūrint gydytojui, stebima, ar atsiras alergija). Jei pasireiškia tuštinimosi pokyčiai, daromas išmatų pasėlis.
Jei pastebėjote, kad jūsų vaiką išbėrė, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.Odos priežiūra. Būtina drėkinti odą. Rekomenduojamas kasdieninis maudymasis (15-20 min., kol išmirksta ir susiraukšlėja delnai, padai). Vanduo drėkina, kai po maudymosi per 3 min. užtepamas specialus odą drėkinantis ir minkštinantis kremas ar tepalas . Juo reikia odą drėkinti dažnai, ne rečiau kaip 3-4 kartus per dieną. Niežulį mažina “šlapi įvyniojimai”, kurie tinka paūmėjus ligai: uždedamas marlės sluoksnis, sušlapintas drungname vandenyje ir ant jo – sausas sluoksnis, laikoma 15-20 min. Prieš tai reikėtų odą patepti drėkinančiu ir minkštinančiu kremu. Tokie kompresai šaldo odą, mažina niežulį, uždegimą, šlapiavimą. Niežuliui gydyti taip pat naudojami šlapalo preparatai. Jie dar ir drėkina odą.Jei prasideda bakterinė odos infekcija, vaikus galima maudyti vandenyje su kalio permanganato ar chlorheksidino tirpalu. Išmaudžius pažeistą odą reikėtų patepti anilino dažų vandeniniu tirpalu, o kai oda apdžiūsta, antibakteriniu kremu.Gydytojas išrašo gliukokortikoidų, kurie gerai slopina odos uždegimą ir niežulį, antihistamininių preparatų.Atsirandus tuštinimosi pokyčių, jei reikia, skiriami probiotikai.Kartais įveikti jaudinimąsi dėl visiems matomos negalios reikalinga psichologo pagalba.
Negalima vartoti maisto produktų, sukeliančių odos pažeidimus. Vengti: citrusinių vaisių, sulčių, šokolado, aštrių konservuotų, sūrių maisto produktų. Atsargiai vartoti kiaušinius, pieną, produktus iš kviečių.Būtina sutvarkyti vaiko namų aplinką: pašalinti kilimus, plunksnines pagalves, minkštus žaislus, nusipirkti nealerginę patalynę, kurią galima skalbti karštame (60oC) vandenyje kartą per 1-2 savaites. Drabužius, patalynę rankšluosčius reikia skalbti ūkiniu muilu.Ligoniai neturėtų dėvėti drabužių iš vilnos ir sintetinio pluošto, nes jie dirgina odą. Vengti kontakto su naminiais gyvūnėliais.Patalpose reikia palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę. Jei labai sausas oras, ypač žiemą, galima naudoti drėkintuvus.Niežulį slopina šaltis, todėl kambariuose ir ypač miegamajame temperatūra turėtų būti ne aukštesnė kaip16-18 oC. Vaikus reikia grūdinti: maudyti drungname vandenyje, šiltai nerengti, pasivaikščioti prieš miegą vėsiame ore. Kad neprisidėtų bakterinė infekcija, reikia mažinti niežulį, nudraskymus. Rekomenduojama vaikui trumpai nukirpti nagus, migdyti su pirštinėmis, kūdikius kietai suvystyti..
Reikia vengti visų minėtų ligą provokuojančių veiksnių ir kovoti su odos sausumu, niežuliu, uždegimu, bei infekcija.

Buteliuko kariesas

„Buteliuko” kariesas – tai daugelio pieninių dantų karioziniai pažeidimai, kurie vystosi, kai vaikas maitinamas iš buteliuko ilgiau nei įprasta.
Šios ligos priežastis yra ne tik buteliuko naudojimas. Iš esmės – tai naktinio maitinimo bėda. Dvimečiai, trimečiai vaikai, negalintys atprasti nuo čiulptuko, mėgsta, vakare prieš užmigdami, pasilepinti gerdami iš buteliuko pieną, sultis, saldų mišinėlį ar arbatą. „Buteliuko” kariesas gali pasireikšti ir tiems mažyliams, kurie ilgai nenujunkomi ir maitinami krūtimi naktį.
Simptomai :
Patamsėję dantys
Gelsvi dantys
Minkšti dantys
Vaikui nuolat čiulpiant buteliuką ir užmiegant, burnoje lieka daug saldaus skysčio, kuriame esantis cukrus yra burnos mikrobų maistas. Skaidydami cukrų, mikrobai gamina rūgštis, ardančias dantų emalį. Vaikui miegant, seilių burnoje išsiskiria nedaug, jis rečiau ryja, dantų paviršiai nepakankamai nuplaunami ir todėl susidarančios rūgštys negali būti efektingai nukenksmintos. Be to vaikų klampios seilės blogiau neutralizuoja rūgštis, nes jose per pusę mažiau prieš kariesą veikiančių medžiagų. Taip pat mažiau mineralinių medžiagų, kurios patenka į dantį ir atstato pažeidimą.Esant lėtiniam kariesui, danties pažeidimo vieta bus tamsi, kieta. Kai eiga ūmi, dantis bus gelsvas ir labai minkštas, lengvai skobiamas instrumentu.Dažniausiai kariesas pažeidžia viršutinio žandikaulio priekinius dantis iš lūpos pusės. Taip pat gali būti pažeisti ir viršutiniai pirmieji krūminiai ir iltiniai dantys. Apatinio žandikaulio priekiniai dantys paprastai lieka sveiki.
Negydomas kariesas komplikuojasi danties nervo uždegimu (pulpitu), o vėliau ir periodonto audinių pažeidimu. Tai yra infekcijos židinių aplink dantų šaknis susidarymo priežastis.
Pažeidimai nesunkiai nustatomi apžiūrint dantis.
Gydymas priklauso nuo danties pažeidimo laipsnio. Jeigu tai yra tik dėmės, – baltos, tamsiai rudos, juodos, – galima dantis dengti fluoro laku (tris kartus kas 4-5 dienas, kartojant po pusės metų) ir toliau stebėti būklę. Jeigu jau yra susiformavusi kariozinė ertmė, tai pažeista vieta turi būti išvaloma iki sveiko danties audinio (krapštant arba gręžiant) ir plombuojama stiklo jonomerine plomba, kuri nebijo seilių, kaupia ir išskiria fluorą.Kartais, gydant labai mažus vaikus, tenka naudoti raminamuosius vaistus. Tais atvejais, kai vaikas visai nesileidžia gydomas ir yra daug pažeistų dantų, gali būti taikoma narkozė.
Neduok vaikui prieš miegą gerti saldžių gėrimų, jeigu dantukai jau išvalyti.Du kartus per dieną valyti dantis. Kol vaiko judesiai išlavėja, t.y. iki 7-8 metų, jo dantis turėtų išvalyti tėveliai.Pratinti vaiką po valgio skalauti burną. Nuo 1 metų reikėtų palaipsniui vaiką atpratinti nuo buteliuko ir mokyti gerti iš puodelio.Jeigu vaikas negali užmigti be buteliuko, reikėtų palaipsniui skiesti saldžius skysčius vandeniu, kol liks grynas vanduo arba vaikas pats atsisakys „neskanaus” gėrimo.Jau išdygus pirmajam dantukui, reikėtų apsilankyti pas stomatologą – gausite patarimų dėl burnos higienos, o ir vaikas įpras nebijoti stomatologo.

Citogenetiniai tyrimai - galimybė sužinoti, ar jūsų kūdikis gims sveikas

Tikimybė susilaukti kūdikio, sergančio chromosomine liga, nėra didelė - tik 0,6 proc. (Lietuvoje per metus gimsta apie 30 000 naujagimių, iš jų apie 180 turi chromosominę patologiją.) Tačiau ji yra. Ir vargu ar galėsime pasiguosti, jei šis "tik" aplankys konkrečiai mūsų šeimą.
Kas tai yra chromosominės ligos?
Visi žmogaus genai ląstelėje yra atitinkamai supakuoti ir sudaro chromosomas. Ši tvarka labai griežta. Žmogus turi 46 chromosomas. Jeigu pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, jai būdinga įvairių organų sistemų defektai, apsigimimai. Dažniausiai pasitaiko chromosomų skaičiaus pakitimai - trisomijos (kai atsiranda papildoma chromosoma) ar monosomijos (kai trūksta vienos chromosomos). Šie pakitimai atsiranda dėl klaidingo ląstelių dalijimosi, formuojantis lytinėms ląstelėms vyro ar moters organizme. Jeigu tokios gametos (lytinės ląstelės) dalyvauja apvaisinime, užsimezga vaisius su chromosomine patologija.
Žmogaus organizmas netoleruoja tokių didelių pakitimų kaip papildomos chromosomos atsiradimas ar praradimas, ir dažnai toks nėštumas nesivysto, užsibaigia savaiminiu persileidimu. Apie 70 proc. savaiminių persileidimų pirmame nėštumo trimestre priežastis - chromosominė patologija. Gamta pati bando apsaugoti. Tačiau kartais tokie embrionai išgyvena ir gimsta kūdikiai, sergantys chromosomine liga. Dažniausiai pasitaikančios yra Dauno liga (21-os chromosomos trisomija, vidutinis dažnis 1:900 naujagimių), Edvardso sindromas (18-os chromosomos trisomija, 1:3500), Patau sindromas (13-os chromosomos trisomija, 1:5000), Ternerio sindromas (X chromosomos monosomija, 1:2500 mergaičių), Klainfelterio sindromas (papildoma X chromosoma vyrams, 1:800 berniukų), kt. Vėlgi skaičiai nedideli, bet kiekvienais metais Lietuvoje diagnozuojama apie 30-40 naujų Dauno ligos atvejų, atitinkamai ir kitų sindromų. Šie vaikai gimsta realiose šeimose ir mes visada rizikuojame tapti viena iš jų. Reikėtų paminėti, kad realiai išgyvena tik kūdikiai, turintys Dauno, Ternerio ar Klainfelterio sindromą. O Patau ir Edvardso sindromų atveju įvairių organų sistemų pakitimai tokie dideli, kad šie kūdikiai išgyvena tik keletą mėnesių. Tačiau apie 80 procentų kūdikių, sergančių Dauno liga, pagimdo jaunos moterys. Taip yra, matyt, todėl, kad vyresnio amžiaus nėščiųjų yra mažiau (2002 metais vyresnių kaip 35 m. nėščiųjų buvo 1/3). Taip pat vyresnio amžiaus nėščiosios yra atidžiau stebimos. Lietuvoje visoms moterims, pastojusioms po 35 m., rekomenduojamas Triplo testas (kitaip dar vadinamas PRISCA). 14-ą - 18-ą nėštumo savaitę mamos veniniame kraujyje tiriama trijų hormonų koncentracija: choriongonadotropino, estriolio ir alfa-fetoproteino. Šie duomenys suvedami į kompiuterį ir speciali programa apskaičiuoja riziką konkrečiai moteriai susilaukti kūdikio, sergančio chromosomine liga. Tyrimas visiškai nepavojingas, greitas ir paprastas. Kai kuriose šalyse jis atliekamas visoms nėščiosioms. Lietuvoje moterys turi tuo pasirūpinti pačios. Beje, ne vien amžius svarbus. Reikia įvertinti geneologiją, šeimos anamnezę, nepamiršti ir kitų tyrimų, galinčių duoti vertingos informacijos apie galimą riziką (pvz., ultragarsinis tyrimas).
Ką gi daryti, jeigu tyrimo metu nustatoma padidėjusi rizika vaisiaus chromosominei patologijai? Ar tai jau galutinis nuosprendis?
Jokiu būdu ne. Tai - tik rizika. Net jeigu jei 10 kartų didesnė negu bendra populiacinė rizika, jums išlieka galimybė pagimdyti sveiką kūdikį. Yra tikslesnių tyrimo metodų, galinčių duoti galutinį atsakymą į šiuos klausimus. Tai vaisiaus chromosomų tyrimas iš vaisiaus vandenų.
Dabar esant modernioms citogenetinėms technologijoms kai kurias chromosomines ligas galima diagnozuoti dar negimusiam kūdikiui. Molekulinio citogenetinio tyrimo (FISH) metu įvertinamos konkrečiai pasirinktos chromosomos. Paprastai pasirenkamos tos chromosomos, kurios susijusios su dažniausiai pasitaikančiomis chromosominėmis ligomis arba atsižvelgiant į šeimos anamnezę. Šiam tyrimui pakanka nedidelio vaisiaus vandenų kiekio. Tyrimą galima atlikti kur kas ankstesniame nėštumo laikotarpyje, nei tiriant įprastais tyrimo metodais. Tyrimas trunka tik 2-3 dienas. Tai didelis privalumas, nes kur kas sutrumpėja nežinomybės ir nerimo laikotarpis.
Dabar Lietuvoje molekulinis citogenetinis tyrimas (FISH) atliekamas vienintelėje laboratorijoje - Vilniuje, Biomedicinos tyrimų centre. Tai moderni atestuota laboratorija, joje dirba kvalifikuoti darbuotojai. Tyrimas atliekamas naudojant sertifikuotus rinkinius, atitinkančius europinius standartus. Vieno tyrimo metu įvertinamos visos penkios chromosomos, galinčios lemti minėtus sindromus: 13, 18, 21, X ir Y. Pasirūpinkite savo ir savo šeimos ramybe. Jūs turite galimybę rinktis.

El bebé de 12 semanas

La fuerza y el control del bebé siguen aumentando.Ahora puede levantar la cabeza con facilidad.Cuando lo tengas en brazos,puede que se aparte empujando.El bebé vuelve la cabeza cuando esta boca abajo.

En este periodo la visión del bebé es mas precisa.Cuando lo tienes en brazos,puede ver detalles de tu cara como las pestañas ,los labios.Puede localizar mejor los objetos y seguirlos cuando se mueven a través de su campo de visión.

El bebé debe dormir entre 14 y 15 horas diarias. Procura que el bebé duerma suficiente,es importante para su crecimiento y desarrollo.

PESCADO ANTES DE LOS NUEVE MESES PARA PROTEGER LA PIEL DE LOS BEBÉS

Incluir pescado en la dieta de los bebés antes de que cumplan los nueve meses puede reducir un 25% su riesgo de sufrir eczema, una molesta afección de la piel que provoca descamación, enrojecimiento y picor.
Por el contrario, tener animales domésticos en casa no aumentó la aparición de esta alergia en un estudio realizado con casi 5.000 bebés suecos. Este tipo de dermatitis atópica (la más habitual en la infancia) y otras enfermedades alérgicas están aumentando preocupantemente en las sociedades occidentales. Y aunque no se conocen las causas exactas de muchas de ellas, todo indica que los factores ambientales y el aumento de las sustancias contaminantes y alérgenos con los que están en contacto los niños son responsables de ello. Un grupo de científicos suecos han dado a conocer en las páginas de la revista "Archives of Disease in Childhood" su evaluación de más de 4.921 niños nacidos en Suecia en el año 2003. Sus familias respondieron un detallado cuestionario sobre la dieta, el entorno, los antecedentes familiares de eczema y la salud de los pequeños tanto a los seis como a los 12 meses de su nacimiento. Al cabo de medio año, un 13% de las familias señaló que su hijo había desarrollado eczema, una cifra que se elevó al 20,9% al cumplir un año. Esta alergia de la piel apareció de media hacia los cuatro meses, y aunque el trabajo no lo menciona, por lo general la mitad de los casos se resuelven por sí solos antes de los tres años. Al evaluar los factores ambientales y familiares de los pequeños para conocer qué factores de riesgo en la aparición de dermatitis, los investigadores de la Universidad de Goteburgo descubrieron que tener antecedentes familiares de eczema era el factor que más les predisponía. Especialmente si eran la madre o un hermano los que había sufrido el mismo problema con anterioridad, el riesgo de los bebés se multiplicaba por dos. Al contrario de lo que se podría pensar, ni la lactancia materna parecía tener efecto protector. Ni la edad a la que se empezó a diversificar la dieta ni tener animales domésticos en casa influyeron de manera negativa en la alergia. Alergias al alza
Sin embargo, los investigadores sí observaron que los pequeños que habían comenzado a comer pescado antes de los nueve meses tenían un 25% menos de riesgo de sufrir eczema. Como explica la pediatra María García-Onieva, vocal de la Sociedad Madrileña de Pediatría, el pescado se suele empezar a introducir en la dieta infantil a partir, precisamente, de los nueve meses, después de que se haya empezado a diversificar su alimentación con frutas, cereales... "Solemos recomendar que se empiece con pescado blanco, que es más fácil de digerir, y al cumplir un año empezamos a darles también pescado azul". El trabajo sin embargo, no observó más beneficios con unas especies marinas que con otras ("por lo que esta protección no puede atribuirse a los ácidos grasos omega 3, presentes en el pescado azul"), aunque sí subraya que el preferido por las madres suecas era el salmón. Tener un pájaro en casa también resultó ser beneficioso para la piel de los bebés. La doctora García-Onieva reconoce que existe un importante aumento de las alergias, incluidas las alimentarias, el eczema o el asma alérgico, en los países occidentales, a pesar de que no se conocen claramente las causas de este fenómeno. Para los niños con eczema recomienda evitar los desencadenantes, si se conocen, vestirles con ropas de hilo o lino (mejor que fibras o lana), hidratarles bien la piel, evitar los baños abundantes que pueden afectar a su piel por contacto con el cloro, administrarles cremas con corticoides y evitar que se rasquen ("incluso administrándoles un antihistamínico por vía oral, nunca en pomada, si tienen un brote de picores muy fuerte").