Kūdikio ugdymas

Nuo pat pirmos gyvenimo dienos vaikelis turi gebėjimų bendrauti su aplinka. Jis gali palaikyti ryšį savo emocijomis (išreiškiamomis per mažiausius kūno judesius, veido mimiką) ir pojūčiais (per odą, regą, klausą, uoslę). Labai svarbu pažinti visus naujagimio pojūčius, nes per juos vaikelis atranda ryšį su savo tėvais ir jį supančia aplinka.
Didžiausias naujagimio noras ir malonumas - būti ant motinos rankų. Jam patinka mamos balsas, prisilietimas, mylavimai. Bendraujant su vaiku kasdien vis stiprėja tarpusavio ryšiai, tobulėja pojūčiai.
Tik ką gimęs kūdikis pirmąsias dvi paras beveik nieko negirdi, nes jo vidinė ausis prisipildžiusi skysčio. Bet greitai jo klausa labai pagerėja ir nuo stiprių garsų jis ima krūpčioti.
Kadangi iki ateidamas į šį pasaulį vaikelis girdi tėvus kalbant, dainuojant, niūniuojant, gimus jo klausa jau būna išsilavinusi. Kūdikis atsisuka į jį pašaukusį balsą, labai greitai atpažįsta garsus ar muziką, kurią girdėjo prieš gimdamas. Muzika yra priemonė, padedanti bendrauti tiek su negimusiu, tiek su jau ant rankų sūpuojamu vaikeliu. Jei dar negimusį vaikutį kalbino visi, gimus jam lengva atpažinti artimuosius, jis jaučiasi saugus. Mamą mažylis priima kaip savą nuo pat gimimo: ją atpažįsta pagal balsą ir širdies plakimą.
Ugdykite savo vaikelio klausą: kalbinkite jį, dainuokite jam įvairia intonacija, skirtingu ritmu ir tempu, garsiai ir pašnibždomis. Atidžiai klausykitės kūdikio tariamų garsų, juos kartokite, komentuokite - skatinkite bendrauti, prisiderindami prie vaiko siūlomo bendravimo ritmo.
Kalbėjimas aukštu, paplonintu balsu vaikelį skatina atsakyti. Tokiu būdu skatinami kalbiniai įgūdžiai. Kalbėdami tokiu specifiniu balsu laikykite kūdikį arti prie veido ir žiūrėkite jam į akis. Kai kūdikis girdi aukštą balso toną, jis jaučiasi saugus ir linksmas. Kai yra kalbinamas žemesniu balsu, jis ramus ir patenkintas.
Ką tik gimęs vaikelis tegali atskirti šviesą nuo tamsos. Jis mato labai savitai. Naujagimį švelniai pašaukus, išgirdęs jūsų balsą jis pasuka galvutę į jūsų pusę ir atsimerkia. Galima sakyti, kad pirmąjį jo žvilgsnį pažadina klausa.
Pirmąsias 2-3 gyvenimo savaites mažylis yra tartum užsidaręs. Šiuo laikotarpiu žvilgsniu jis beveik nekontaktuoja su išoriniu pasauliu. Nuo trečios gyvenimo savaitės kūdikis pradeda stebėti pasaulį.
Pirmosiomis savaitėmis naujagimis pradeda fiksuoti žvilgsnį ties netoli (už 15-25 cm) esančiais daiktais, tačiau nemato detalių. Sulaukęs vieno ar dviejų mėnesių, kūdikis pažįsta artimųjų veidus ir džiugiai reaguoja, jiems pasirodžius.
Pusantro mėnesio amžiaus kūdikis žvilgsniu susiieško motiną. Jis stengiasi tą žvilgsnį išlaikyti. Tai nebyli vaiko kalba, kviečianti su juo bendrauti. Dviejų-keturių mėnesių mažylis pats ieško žaislo akimis, pastebi daiktus, esančius kelių metrų atstumu. Trijų mėnesių vaikas jau apžiūrinėja viską aplinkui.
Veikla, stimuliuojanti vaiko regėjimą nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių, užtikrina gerą regėjimo vystymąsi. Kūdikiui iki dviejų mėnesių amžiaus rodykite labiau mėgstamų spalvų žaislus ir daiktus: geltonus, oranžinius, žalius. Raudoną spalvą vaikas pradeda pastebėti tik ketvirto mėnesio pabaigoje. Iš pradžių lėtai judinkite šiltos spalvos žaislą skersai kūdikio regėjimo lauko, kol šis pastebi ir seka daiktą akimis. Vėliau mėginkite žaislus judinti išilgai mažylio regėjimo lauko. Dar vėliau - ratu ar keisdami judėjimo kryptį. Vienu metu reikėtų rodyti ar kabinti 1-2, bet ne daugiau trijų žaislų.
Keiskite žaislus, jų kabojimo vietą kai tik kūdikis nustoja jais domėtis. Kartkartėmis kabančius žaislus pajudinkite. Ryškūs judantys muzikiniai žaisliukai, pakabinti virš lovytės ar vystymo stalo, padeda vaikui sutelkti dėmesį. Taip mažiukas supažindinamas su formų įvairove.
Laikydami dviejų mėnesių kūdikį ant rankų ir sukiodami įvairiomis kryptimis, padėsite jam vystyti pusiausvyrą ir išsiugdyti erdvės suvokimą. Panešiokite mažylį iš vieno kambario galo į kitą, laikydami jį nugarėle prispaudę prie kūno.
Bendraukite su savo vaiku žiūrėdami jam į akis, darykite įvairias mimikas, leiskite įvairius garsus. Stebėkite, kokia kūdikio reakcija jam stebint jūsų veidą.
Kūdikio uoslė išlavėja labai anksti. Aplinkos suvokimui ji turi didelę reikšmę. Jau nuo 3 dienų amžiaus naujagimis atpažįsta savo motiną pagal jos kvapą.
Leiskite kūdikiui susipažinti su įvairiais kvapais: duokite pauostyti duonos riekę, prapjautą apelsiną, citriną, kitus maisto produktus, švelnaus kvapo kosmetikos priemones. Lauke leiskite pauostyti gėlę ar šviežiai nupjautą žolę.
Naujagimis labai jautrus lytėjimui ir įvairiems veiksmams. Vieni gestai jį erzina, kiti - ramina. Šis odos ir sąlyčio jautrumas atsiranda dar kūdikiui būnant įsčiose.
Atlikite kūdikiui švelnų viso kūno masažą - jam labai malonus toks bendravimo būdas. Masažuodami kalbėkite, dainuokite paprastas daineles. Supažindinkite savo vaiką su skirtingais pojūčiais. Kutenkite, glostykite vaikelį. Lieskite jo rankutes, veidelį šiltu ar vėsesniu, švelniu ar šiurkštesniu audiniu, minkštu ar kietesniu daiktu. Plokite katučių kūdikio rankutėmis, lankstykite pirštukus dainuodami „Viru viru košę“ ar panašią dainelę.
Duokite kūdikiui guminių ir plastmasinių žaislų, kramtukų, lavinančių pirštų įgūdžius ir rankų bei akių koordinaciją. Suteikite galimybę mažyliui burna ir pirštais pajusti skirtingus daiktų paviršius. Parūpinkite įvairių formų žaislų su lygiu, gruoblėtu, banguotu, slidžiu ar neslidžiu paviršiumi.
Nuo to, kaip elgiamasi su vaiku, kaip jis liečiamas ir auklėjamas, didele dalimi priklauso, koks jis taps užaugęs. Protinės vaiko savybės labiau priklauso nuo aplinkos, nuo bendravimo kokybės, nei nuo paveldimumo.
Vaikeliui malonu būti tarp jį mylinčių žmonių. Kūdikis nori atsakyti jiems tuo pačiu. Paprastai vieno dviejų mėnesių kūdikis pirmą kartą sąmoningai nusišypso tuo momentu, kai jūs švelniai kalbinate. Pirmoji šypsena - labai svarbi pakopa vaiko vystymuisi. Išreiškite kūdikiui savo meilę myluodami, sūpuodami, bučiuodami jį. Tai padės užmegzti artimus emocinius ryšius, leis pasijusti saugiam ir ramiam.
Pastebėkite kūdikio norą ar kvietimą bendrauti. Šypsena atsakykite į jo šypseną, su meile žiūrėkite mažyliui į akis. Švelniai ir dėmesingai reaguokite į vaiko poreikius, skirkite jam protingai daug dėmesio. Vaikas mėgsta būti šnekinamas. Tačiau kalbėkite su pauzėmis, kad kūdikis spėtų įsiterpti, atsakyti žvilgsniu, veido grimasomis, garsais ar aktyviu judėjimu.
Ir nepamirškite - bendravimas turėtų būti pakankamas, bet saikingas. Stebėkite, ar mažylis nepavargo. Prisiderinkite prie vaiko siūlomo bendravimo ritmo ir leiskite laiką maloniai bei naudingai bendraudami.
Iki gimimo visi kūdikio poreikiai būna visiškai patenkinami. Jis tikisi, kad taip bus ir po gimimo. Todėl natūraliausia vieta, kur jis tikisi būti, - suaugusiųjų rankos. Būdamas rankose naujagimis yra laimingas, poreikiai patenkinami. Būdamas šalia mamos, net ir miegodamas jaučia savo gerovės būseną.
Kūdikis dar nejaučia laiko tėkmės - būdamas rankose jis tiesiog gerai jaučiasi, o paliktas vienas išgyvena sielvartą. Buvimas rankose svarbus vėlesniam asmenybės vystymuisi, nes teigiamas identitetas gali formuotis tik tada, jei žmogus jaučiasi geras ir laukiamas.Pirmieji įspūdžiai naujagimiui yra patys ryškiausi. Tai - kritinis laikotarpis, kurio metu patirti įspūdžiai įstringa visam gyvenimui. Pirmieji įspūdžiai stipriai veikia vėlesnes nuostatas. Todėl labai svarbu, kad vaikas būtų šalia mamos.
Tėvus nuo savo jausmų reiškimo dažniausiai stabdo baimė, kad neišlepintų vaikų. Tačiau iš tikrųjų vaikas, „pasisotinęs" mamos švelnumo, vėliau tampa savarankiškesnis. Išlepę ir silpni vaikai yra ne tie, kurie buvo laikomi rankose, o tie, kurių mamos užgoždavo jų iniciatyvą. Vaikai, kurių tęstinumo poreikiai buvo užpildyti ankstyvoje buvimo rankose - 3 fazėje, užauga labiau pasitikintys savimi ir tampa savarankiškesni nei tie, kurių verkimas liko be atsako.