Kūdikio ugdymas

Nuo pat pirmos gyvenimo dienos vaikelis turi gebėjimų bendrauti su aplinka. Jis gali palaikyti ryšį savo emocijomis (išreiškiamomis per mažiausius kūno judesius, veido mimiką) ir pojūčiais (per odą, regą, klausą, uoslę). Labai svarbu pažinti visus naujagimio pojūčius, nes per juos vaikelis atranda ryšį su savo tėvais ir jį supančia aplinka.
Didžiausias naujagimio noras ir malonumas - būti ant motinos rankų. Jam patinka mamos balsas, prisilietimas, mylavimai. Bendraujant su vaiku kasdien vis stiprėja tarpusavio ryšiai, tobulėja pojūčiai.
Tik ką gimęs kūdikis pirmąsias dvi paras beveik nieko negirdi, nes jo vidinė ausis prisipildžiusi skysčio. Bet greitai jo klausa labai pagerėja ir nuo stiprių garsų jis ima krūpčioti.
Kadangi iki ateidamas į šį pasaulį vaikelis girdi tėvus kalbant, dainuojant, niūniuojant, gimus jo klausa jau būna išsilavinusi. Kūdikis atsisuka į jį pašaukusį balsą, labai greitai atpažįsta garsus ar muziką, kurią girdėjo prieš gimdamas. Muzika yra priemonė, padedanti bendrauti tiek su negimusiu, tiek su jau ant rankų sūpuojamu vaikeliu. Jei dar negimusį vaikutį kalbino visi, gimus jam lengva atpažinti artimuosius, jis jaučiasi saugus. Mamą mažylis priima kaip savą nuo pat gimimo: ją atpažįsta pagal balsą ir širdies plakimą.
Ugdykite savo vaikelio klausą: kalbinkite jį, dainuokite jam įvairia intonacija, skirtingu ritmu ir tempu, garsiai ir pašnibždomis. Atidžiai klausykitės kūdikio tariamų garsų, juos kartokite, komentuokite - skatinkite bendrauti, prisiderindami prie vaiko siūlomo bendravimo ritmo.
Kalbėjimas aukštu, paplonintu balsu vaikelį skatina atsakyti. Tokiu būdu skatinami kalbiniai įgūdžiai. Kalbėdami tokiu specifiniu balsu laikykite kūdikį arti prie veido ir žiūrėkite jam į akis. Kai kūdikis girdi aukštą balso toną, jis jaučiasi saugus ir linksmas. Kai yra kalbinamas žemesniu balsu, jis ramus ir patenkintas.
Ką tik gimęs vaikelis tegali atskirti šviesą nuo tamsos. Jis mato labai savitai. Naujagimį švelniai pašaukus, išgirdęs jūsų balsą jis pasuka galvutę į jūsų pusę ir atsimerkia. Galima sakyti, kad pirmąjį jo žvilgsnį pažadina klausa.
Pirmąsias 2-3 gyvenimo savaites mažylis yra tartum užsidaręs. Šiuo laikotarpiu žvilgsniu jis beveik nekontaktuoja su išoriniu pasauliu. Nuo trečios gyvenimo savaitės kūdikis pradeda stebėti pasaulį.
Pirmosiomis savaitėmis naujagimis pradeda fiksuoti žvilgsnį ties netoli (už 15-25 cm) esančiais daiktais, tačiau nemato detalių. Sulaukęs vieno ar dviejų mėnesių, kūdikis pažįsta artimųjų veidus ir džiugiai reaguoja, jiems pasirodžius.
Pusantro mėnesio amžiaus kūdikis žvilgsniu susiieško motiną. Jis stengiasi tą žvilgsnį išlaikyti. Tai nebyli vaiko kalba, kviečianti su juo bendrauti. Dviejų-keturių mėnesių mažylis pats ieško žaislo akimis, pastebi daiktus, esančius kelių metrų atstumu. Trijų mėnesių vaikas jau apžiūrinėja viską aplinkui.
Veikla, stimuliuojanti vaiko regėjimą nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių, užtikrina gerą regėjimo vystymąsi. Kūdikiui iki dviejų mėnesių amžiaus rodykite labiau mėgstamų spalvų žaislus ir daiktus: geltonus, oranžinius, žalius. Raudoną spalvą vaikas pradeda pastebėti tik ketvirto mėnesio pabaigoje. Iš pradžių lėtai judinkite šiltos spalvos žaislą skersai kūdikio regėjimo lauko, kol šis pastebi ir seka daiktą akimis. Vėliau mėginkite žaislus judinti išilgai mažylio regėjimo lauko. Dar vėliau - ratu ar keisdami judėjimo kryptį. Vienu metu reikėtų rodyti ar kabinti 1-2, bet ne daugiau trijų žaislų.
Keiskite žaislus, jų kabojimo vietą kai tik kūdikis nustoja jais domėtis. Kartkartėmis kabančius žaislus pajudinkite. Ryškūs judantys muzikiniai žaisliukai, pakabinti virš lovytės ar vystymo stalo, padeda vaikui sutelkti dėmesį. Taip mažiukas supažindinamas su formų įvairove.
Laikydami dviejų mėnesių kūdikį ant rankų ir sukiodami įvairiomis kryptimis, padėsite jam vystyti pusiausvyrą ir išsiugdyti erdvės suvokimą. Panešiokite mažylį iš vieno kambario galo į kitą, laikydami jį nugarėle prispaudę prie kūno.
Bendraukite su savo vaiku žiūrėdami jam į akis, darykite įvairias mimikas, leiskite įvairius garsus. Stebėkite, kokia kūdikio reakcija jam stebint jūsų veidą.
Kūdikio uoslė išlavėja labai anksti. Aplinkos suvokimui ji turi didelę reikšmę. Jau nuo 3 dienų amžiaus naujagimis atpažįsta savo motiną pagal jos kvapą.
Leiskite kūdikiui susipažinti su įvairiais kvapais: duokite pauostyti duonos riekę, prapjautą apelsiną, citriną, kitus maisto produktus, švelnaus kvapo kosmetikos priemones. Lauke leiskite pauostyti gėlę ar šviežiai nupjautą žolę.
Naujagimis labai jautrus lytėjimui ir įvairiems veiksmams. Vieni gestai jį erzina, kiti - ramina. Šis odos ir sąlyčio jautrumas atsiranda dar kūdikiui būnant įsčiose.
Atlikite kūdikiui švelnų viso kūno masažą - jam labai malonus toks bendravimo būdas. Masažuodami kalbėkite, dainuokite paprastas daineles. Supažindinkite savo vaiką su skirtingais pojūčiais. Kutenkite, glostykite vaikelį. Lieskite jo rankutes, veidelį šiltu ar vėsesniu, švelniu ar šiurkštesniu audiniu, minkštu ar kietesniu daiktu. Plokite katučių kūdikio rankutėmis, lankstykite pirštukus dainuodami „Viru viru košę“ ar panašią dainelę.
Duokite kūdikiui guminių ir plastmasinių žaislų, kramtukų, lavinančių pirštų įgūdžius ir rankų bei akių koordinaciją. Suteikite galimybę mažyliui burna ir pirštais pajusti skirtingus daiktų paviršius. Parūpinkite įvairių formų žaislų su lygiu, gruoblėtu, banguotu, slidžiu ar neslidžiu paviršiumi.
Nuo to, kaip elgiamasi su vaiku, kaip jis liečiamas ir auklėjamas, didele dalimi priklauso, koks jis taps užaugęs. Protinės vaiko savybės labiau priklauso nuo aplinkos, nuo bendravimo kokybės, nei nuo paveldimumo.
Vaikeliui malonu būti tarp jį mylinčių žmonių. Kūdikis nori atsakyti jiems tuo pačiu. Paprastai vieno dviejų mėnesių kūdikis pirmą kartą sąmoningai nusišypso tuo momentu, kai jūs švelniai kalbinate. Pirmoji šypsena - labai svarbi pakopa vaiko vystymuisi. Išreiškite kūdikiui savo meilę myluodami, sūpuodami, bučiuodami jį. Tai padės užmegzti artimus emocinius ryšius, leis pasijusti saugiam ir ramiam.
Pastebėkite kūdikio norą ar kvietimą bendrauti. Šypsena atsakykite į jo šypseną, su meile žiūrėkite mažyliui į akis. Švelniai ir dėmesingai reaguokite į vaiko poreikius, skirkite jam protingai daug dėmesio. Vaikas mėgsta būti šnekinamas. Tačiau kalbėkite su pauzėmis, kad kūdikis spėtų įsiterpti, atsakyti žvilgsniu, veido grimasomis, garsais ar aktyviu judėjimu.
Ir nepamirškite - bendravimas turėtų būti pakankamas, bet saikingas. Stebėkite, ar mažylis nepavargo. Prisiderinkite prie vaiko siūlomo bendravimo ritmo ir leiskite laiką maloniai bei naudingai bendraudami.
Iki gimimo visi kūdikio poreikiai būna visiškai patenkinami. Jis tikisi, kad taip bus ir po gimimo. Todėl natūraliausia vieta, kur jis tikisi būti, - suaugusiųjų rankos. Būdamas rankose naujagimis yra laimingas, poreikiai patenkinami. Būdamas šalia mamos, net ir miegodamas jaučia savo gerovės būseną.
Kūdikis dar nejaučia laiko tėkmės - būdamas rankose jis tiesiog gerai jaučiasi, o paliktas vienas išgyvena sielvartą. Buvimas rankose svarbus vėlesniam asmenybės vystymuisi, nes teigiamas identitetas gali formuotis tik tada, jei žmogus jaučiasi geras ir laukiamas.Pirmieji įspūdžiai naujagimiui yra patys ryškiausi. Tai - kritinis laikotarpis, kurio metu patirti įspūdžiai įstringa visam gyvenimui. Pirmieji įspūdžiai stipriai veikia vėlesnes nuostatas. Todėl labai svarbu, kad vaikas būtų šalia mamos.
Tėvus nuo savo jausmų reiškimo dažniausiai stabdo baimė, kad neišlepintų vaikų. Tačiau iš tikrųjų vaikas, „pasisotinęs" mamos švelnumo, vėliau tampa savarankiškesnis. Išlepę ir silpni vaikai yra ne tie, kurie buvo laikomi rankose, o tie, kurių mamos užgoždavo jų iniciatyvą. Vaikai, kurių tęstinumo poreikiai buvo užpildyti ankstyvoje buvimo rankose - 3 fazėje, užauga labiau pasitikintys savimi ir tampa savarankiškesni nei tie, kurių verkimas liko be atsako.

Kūdikėlio miegas

Naujagimiai, kūdikiai, geriausiai užmiega, kai kambaryje yra +20-21°C ir 50 proc. drėgmė. Labai svarbu palaikyti tą pačią kambario temperatūrą ir drėgmę, ypač jei naujagimis gimė neišnešiotas.Miegui naujagimį, kūdikį aprenkite taip, kad jis galėtų judėti. Jeigu mažylio oda suprakaitavusi, drėgna, vadinasi, jį per šiltai aprengėte, suvystėte arba apklojote. Jeigu rankutės, kojos iš tiesų šaltos, mažyliui vėsu, užklokite šiltesne, tačiau lengva antklode arba apvilkite dar vienus marškinėlius ar suvystykite į dar vieną vystyklą.Naujagimio, kūdikio lovos čiužinukas turi būti gana kietas, pagalvės nenaudojamos.Po maitinimo atsirūgęs kūdikis yra guldomas ant dešinio šono. Taip skrandžiui lengviau išsituštinti, sumažėja vėlyvo atpylinėjimo pavojus. Po 1-1,5 val. jį reikia paguldyti ant kairio šono, kad galvutė būtų simetriškesnė. Miegodamas kūdikis dažnai pasiverčia ant nugaros ir ant šono. Taip sumažėja staigios kūdikio mirties sindromo pavojus.Naujagimis, kūdikis miega tiek, kiek jam reikia, jeigu jis neserga ir jam neskauda.

Mažylis užmiega bet kokiomis sąlygomis ir atsibunda, kai reikia. Jei naujagimis, kūdikis miega, namie neturi būti mirtina tyla. Pripratęs prie tylos, jis atsibus nuo mažiausio garso. Naujagimis, kūdikis užmiega, kai kambaryje tyliai groja muzika (tik ne roko, džiazo melodijos!) arba veikia televizorius, arba šnekasi šeimos nariai.Naujagimiai miega daugiau kaip 20 val. per parą. Jie ilgai nebūna budrūs ir giliai miega. Todėl pirmas savaites po gimdymo yra sunku suprasti, kada jie miega, o kada ne. Augdamas mažylis miega trumpiau, atsiskiria miego ir būdravimo laikas.Naujagimiai, kūdikiai miega nevienodai giliai.

Mažylis gali miegoti taip giliai, kad visiškai nejuda. Miegodami juda, krūpčioja, atsidūsta, šypsosi, suraukia kaktą, judina skruostus, čiulpia pirštą, išleidžia duslius gerklinius garsus, kartais atmerkia ir užmerkia akis. Atrodo, tuoj pravirks. Bet to neįvyksta, mažylis vėl nugrimzta į gilų miegą. Neramiai miegančio mažylio nelieskite, nesiūlykite jam valgyti, t. y. leiskite jam miegoti. Naujagimiai ir pirmų mėnesių kūdikiai neskiria dienos nuo nakties, būdrauja.

Kad mažylis ilgiau miegotų, neguldykite jo į vežimėlį (juo važiokite tik dieną!), nakčiai palikite įjungtą spingsulę (tam, kad prireikus greitai galėtumėte pervystyti), iš vakaro pasiruoškite sausų vystyklų, naktį nevaikščiokite pasiėmusios ant rankų po kambarį, nekalbinkite, nežaiskite, t. y. stenkitės neišblaškyti. Naujagimio, kūdikio lovutę pasistatykite taip, kad, mažyliui pravirkus, atkreiptumėte į jį dėmesį, t. y. neleistumėte ilgėliau verkti.Norėdami, kad kūdikis naktį ir dieną gerai miegotų, prieš miegą nežaiskite, nekutenkite, nemasažuokite, nemankštinkite.

Kas trukdo miegoti?

• mažyliui per karšta arba per šalta, kambaryje tvanku;spaudžia, veržia, odą dirgina vystyklai;skausmas, diegliai (spazminio pobūdžio vidurių skausmai);


• mažylio aplinkoje per daug stiprių garsų, šviesos.Svarbiausia išsiaiškinti neramaus miego priežastį ir ją pašalinti.

Kūdikio supimas, lingavimas, monotoniškas ar ritmingas su juo vaikščiojimas mažai padeda, nes taip jis yra įpratinamas prie tam tikro ritualo, be kurio vėliau nebegali užmigti, juolab giliai ir ilgai. Dažna neramaus miego priežastis yra vidurių pūtimas. svarbu kūdikiui ir mažam vaikui ramuma prieš miegą. Gerai pažįstamas mamos balsas ir švelnūs lopšinės, pasakos ramina mažąjį.Kai kurie kūdikiai, vaikai blogai miega po vakaro maudynių. Tokie mažyliai maudomi po miego.Jeigu kūdikis pramiegojo valgymo laiką, nežadinkite. Atsibudęs valgys geriau.Neįpratinkite kūdikio miegoti kartu su suaugusiaisiais. Jis turi miegoti savo lovytėje, kad jam būtų erdviau.

Naujagimis

Kai parsivežame iš ligoninės, dar nelabai žinome, kodėl naujagimis verkia, kada jam ką skauda, o kada tik alkanas.

Dar negimusio kūdikio galvytė remiasi į mamos dubens kaulus ir nuo didelio spaudimo gali trūkti kraujagyslė bei išsilieti kraujas po oda. Taip atsiranda kai kuriems naujagimiams būdingų kraujosruvų. Jos nėra pavojingos ir išnyksta per pirmas kūdikio gyvenimo savaites.

Ant pilvuko kūdikiuką galima guldyti nuo pat gimimo. Mat jis jau gimsta turėdamas refleksus, kurie saugo, kad neuždustų. Paguldytas ant pilvuko naujagimis automatiškai sulenkia rankytes ir pasuka galvytę taip, kad galėtų kvėpuoti. Mamos dažnai nepastebi šio reflekso ir paguldžiusios ant pilvuko pačios pasuka jam galvytę. Vis dėlto nepalikite naujagimio, kuris užmiega gulėdamas ant pilvuko.

Mamos hormonai endrogenai, kurių per nėštumą patenka į kūdikio organizmą, gali sukelti seborėjinį dermatitą. Jis atrodo kaip pleiskanų luobas ant galvytės. Seborėjinis dermatitas yra lėtinė egzema. Kūdikiui odelę gali niežėti. Pleiskanų luobas atsiranda ant galvytės, antakių, kaktos, odelės už ausų, kaklo raukšlių. Taip pat gali išplisti ant krūtinės, nosytės ir kitų vietų. Per kelis pirmus kūdikio gyvenimo mėnesius seborėjinis dermatitas gali išnykti savaime. Jeigu bėrimas išplinta, atsiranda paraudimų, kuriuos niežti ir kūdikis draskosi odelę, reikia kreiptis į gydytoją. Sunki seborėjinio dermatito forma savaime neišnyksta, kartais reikia ilgai kūdikį gydyti. Kai kurios mamos mano, kad iki keturių mėnesių reikia labai saugoti kūdikio stuburą, kad neiškryptų, naujagimį nesibaiminant galima sodinti į automobilio kėdutę, skirtą kūdikiams nuo gimimo. Taip pat drąsiai naujagimį galima pusiau gulomis pasisodinti ant kelių. Vaikučio stuburui tai tikrai nepakenks. Apskritai kaip nors ypatingai saugoti naujagimio ir mažo kūdikio stuburo nereikia, neverta ir ramstyti pagalvėmis, kad geriau matytų aplinką. Geriausiai tinka speciali kėdutė.

Nuo dviejų savaičių kūdikį galima nešioti ir nešynėje. Tačiau būtina pasirinkti tokią, kuri skirta netvirtai galvytę laikantiems naujagimiams. Tad būtinai atsižvelkite į gamintojų rekomendacijas. Dažniausiai nuo mėnesio (kartais nuo dviejų) kūdikiai jau nulaiko galvytę, tuomet juos nešiotis pasikabinus galima nesibaiminant. Jeigu naujagimis guli galvytę visada pasukęs į tą pačią pusę, tai gali rodyti kreivakaklystę. Ji gydoma specialiais masažais arba įtvaru fiksuojamas kakliukas. Jeigu kūdikis nuolat guli ant vienos pusės, reikia kreiptis į gydytoją, nes gali deformuotis viena galvytės pusė. Virpantis smakriukas rodo, kad kūdikio nervų sistema yra nebrandi. Iki vienų metų tai visai įprastas reiškinys. Tiesa, smakriuką labiau virpina tie kūdikiai, kurie gimdami patyrė traumų ar yra neišnešioti. Tačiau jis juokingai virpa ir daugybei sveikų, laiku gimusių mažylių, pavyzdžiui, kai jiems šalta, kai yra suirzę, supykę ir verkia.

Naujagimis gali pamiršti kvėpuoti ne tik naktį, bet ir dieną miegodamas. Toks kvėpavimo sulaikymas, kai išsijungia kvėpavimą reguliuojantis smegenų centras, yra vadinamas miego apnėjomis. Mažylis ramiai kvėpuoja kvėpuoja, paskui sulaiko kvėpavimą ir po tam tikro laiko vėl pradeda kvėpuoti. Kuo naujagimis nebrandesnis, labiau neišnešiotas, tuo didesnė šių apnėjų tikimybė. Naujagimiams ir neišnešiotiems kūdikiams pirmais gyvenimo mėnesiais kvėpavimo sulaikymas gali būti įprastas reiškinys, jeigu trunka ne ilgiau kaip dvidešimt sekundžių. Nereikia mažylio griebti, purtyti ar panikuoti, nes tiek trunkantis nekvėpavimas nėra pavojingas ir kvėpavimo centras susireguliuoja pats. Jeigu kartais tai užsitęsia ilgiau nei dvidešimt sekundžių, reikia kūdikį parodyti gydytojui. Į gydytoją būtina kreiptis ir tada, jeigu kūdikis staiga nustoja kvėpuoti, pamėlsta, tačiau papurtytas atsigauna. Tai gali būti arba pavojingai ilgai užsitęsęs kvėpavimo sulaikymas, arba epilepsija.

Naujagimio delniukai beveik visą laiką būna suspausti į kumštelius. Nieko bloga, jei pirmą mėnesį jie būna stipriai suspausti. Tačiau antrą gyvenimo mėnesį kūdikis turėtų juos pamažu atgniaužti. Jie neturėtų būti taip stipriai sugniaužti ir kai kūdikis ramiai guli. Jei jie labai suspausti, o kūdikiui jau per keturis mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su neurologu, nes tai gali būti pirmas cerebrinio paralyžiaus požymis. Blogai, jeigu kūdikis laiko nuolat sugniaužęs kumštelius, o rankytes sulenkęs ir prispaudęs prie krūtinės, norint šias atlenkti reikia nemažai jėgos. Tačiau jei kumštukai atrodo sugniaužti, o kūdikis griebia žaisliukus arba tiesiog susijaudinęs juos stipriai sugniaužia, nerimauti nėra pagrindo.

Paprastai pirmą mėnesį kūdikis labai daug miega ir atrodo, kad negirdi jokio triukšmo: galima garsiai paleisti muziką, kvatotis prie ausies – miega kaip miegojęs. Nepažadina net įkyrus durų skambutis. Dažnai taip yra, bet, deja, ne visada. Jeigu mėnesio ar kelių kūdikis labai dažnai ir ilgai verkia, pirmiausia būtina patikrinti, ar sveikas. Mat net labiausiai supykęs turėtų nurimti, kai mama paima ant rankų, pamaitina, pervysto, paglosto. Kūdikis gali labai verkti, jei serga kokia nors liga, pavyzdžiui, ausytės uždegimu. Tada gali ne tik verkti ir būti piktas, bet ir atsisakyti valgyti arba išvemti maistą. Pirmais gyvenimo mėnesiais mažylį gali kamuoti ir pilvuko diegliai. Tačiau jeigu gydytojas neranda priežasties, kodėl kūdikis nenurimsta, mamai tenka derintis prie jo norų ir primesto režimo. Tiesiog labai dažnai kūdikis verkia be jokios priežasties ir gydyti jo nereikia. Šį laiką reikia tiesiog išlaukti.

Mažas kūdikėlis

Naujagimis dar neturi jokio supratimo, kas yra asmuo. Jis dar nežino, kad jį laikantis žmogus yra jo motina, ar, kad jį laikantis žmogus išvis yra nuo jo atskiras. Bet jis yra patraukiamas ir susikaupia ties tavo veido vaizdu; jausmu, kaip jis laikomas; tavo balso garsu. Dėl to, giliai viduje jis žino, kad išgyvenimas priklausys nuo kažkieno kito, kas reguliariai tenkins jo poreikius. Kažkas - tai reiškia TU.
Vaikai gimdoje gali girdėti ir yra manoma, kad jie netgi atpažįsta savo motinų balsą nuo pat gimimo. Tuo tarpu motinoms reikia laiko, kad atpažintų savo vaiko verksmą ir dar ilgiau užtrunkama, kol išmokstama atpažinti, ką jis reiškia. Alkis? Skersvėjis? Nuovargis? Ankstyvieji mėnesiai jaunai mamytei yra didelis išbandymas, reikia tiek daug išmokti, žinoti, nujausti… Jei tai tavo pirmasis kūdikis, tu jausies kaip ant linksmųjų kalnelių – vieną minutę aukštai kaip aitvaras, kitą – giliausioje nevilties ir nežinios duobėje, kamuojama nuovargio. Šiuo laikotarpiu yra svarbiausia, ne kaip profesionaliai tu gali pakeisti vystyklus, bet kad nuolat atsakytum į į savo vaiko poreikius, bei patenkintum savuosius. Tu negali išlepinti kūdikėlio. Priešingai nei sakytų tavo mama ar senelė, tavo kūdikėlis dar per mažas, kad „apsuktų tave ant savo mažojo pirštelio“ – tas žavingas laikas dar tik ateis! Atsakydama į savo mažylio verksmą, tu ne pasiduodi jo įtakai, bet suteiki jam švelnų rūpestį ir meilę.Kiekvieną karta tau tai darant, jis išmoksta pasitikėti, kad jo poreikiais bus rūpinamasi ir ateityje.

Palikti verkiantį mažylį ilgesniam laikui pirmais jo gyvenimo mėnesiais siekiant kad jis “po truputį priprastų palaukti” - nieko gero neduoda. Kūdikis nemoka palaukti kol jis bus pamaitintas, kol tas laikas bus patogesnis tau pačiai. Tai nepamoko jo vėl užmigti be dar vieno mamos pamylavimo, jos balso. Neatsakymas į vaikučio poreikius jam parodo, kad nėra žmogaus, kam jis rūpėtų, ir tuo metu jis jaučiasi bejėgis, negalintis pakeisti situacijos ir galintis prieš tai protestuoti tik savo verksmu.

Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais disciplina neturi jokios svarbos. Ankstyvosios savaitės dažnai būna nepastovios, visas gyvenimo ritmas pritaikomas pagalkūdikio maitinimo ir miegojimo režimą. Per tris – šešias savaites tu greičiausiai perprasi savo kūdikio poreikius ir lengviau nuspėsi kada ir ko jis nori.

Tu negali priversti dviejų mėnesių kūdikio laikytis miego režimo, bet gali šiek tiek reguliuoti maitinimo laiką. Iš kur žinoti ar kūdikis sotus? Jei iškart po maitinimo jis verkia, gali būti kad jis vis dar alkanas ir jam reikia daugiau pieno. Jei maitini mišiniais - pradėk stebėti, kiek tavo vaikas suvalgo mišinuko. Ar vienu ar kitu atveju kūdikį reikia primaitinti, nes galbūt jam reikia daugiau, nei kitiems jo amžiaus kūdikiams. Tarp trijų – šešių savaičių dauguma kūdikių įpranta valgyti kas dvi – keturias valandas.

Dabar tu turi galimybę rinktis. Gali plaukti pasroviui, arba įpročius panaudoti režimui formuoti. Spręsti tau. Jei tavo vaikas nori valgyti kiekvieną dieną tuo pat metu, o ypač dažnai nakties metu, tu gali kiek pertvarkyti tai, pamaitindama jį kiek ankščiau, kol intervalai taps lengviau įveikiami ir kūdikis pripras prie tokio mitybos režimo. Pabandyk kūdikį pamaitinti 11 valandą vakaro, greičiausiai tik apie 4 ryto ar net vėliau, jis vėl norės valgyti. Kūdikiams reikia daug fizinio rūpinimosi, pradedant maitinimu, vystyklų keitimu, maudymu, nuraminimu. Bet jiems taip pat reikia ir stimuliacijos. Jie dar negali kalbėti, bet jiems labai patinka klausytis tavo balso ir žiūreti tau į veidą. Stenkis kuo daugiau bendrauti ir neužilgo būsi apdovanota pirmąja šypsena. Truputį vėliau išgirsi ir pirmąjį jo gugavimą, nes vaikas atsakys tau imituodmas tavo skleidžiamus garsus.

Kas patinka tavo kūdikiui?

• Daugybė „butukų“ - kūdikis jaučia meilę.

• Artimas fizinis kontaktas – lietimasis, nešiojimas, nugarėlės glostymas, masažavimas. • Veidų stebėjimas – ankstyvosiomis savaitėmis žmogaus veidas yra geriausias žaislias. • Kilnojimas ir ritmiški judesiai.

• Muzika ir tavo balsas.

• Spalvotų raštų objektai, esantys pakankamai arti, ypač judantys. Taip, tu esi mama ir dabar apie vaikutį sukasi visas tavo pasaulis, bet tinkamai sutvarkius dienotvarkę ir pasidalinus darbus bei vaikučio priežiūrą, nepamiršk, kad laiko reikia skirti ir saviems poreikiams.

Keletas patarimų tau pačiai:

• Pasinaudok, kiekviena galimybe pailsėti. Pamiegok, kol vaikas miega.

• Tęsk įprastinę veiklą, bet nepersistenk siekdama tobulybės buityje.

• Paprašyk pagalbos iš aplinkinių – partnerio,draugų, mamos, bet ko kas galėtų padėti gaminant maistą, apsipirkinėjant ir t.t.

• Skirk šiek tiek laiko tau svarbiems žmonėms – partneriui ar kitiems vaikams – kad nutrauktum bet kokius kylančius nuoskaudos ar pavydo jausmus.

• Dalinkis kūdikio pareigomis – maudymu, sauskelnių keitimu.

• Vėl pasijusk savimi. Palepink save. Jei pavargai, esi suirzusi ir jautiesi nepailsėjusi - nueik į kirpyklą ar pas draugę.