Mostrando entradas con la etiqueta zaisti su kudikiu. Mostrar todas las entradas
Mostrando entradas con la etiqueta zaisti su kudikiu. Mostrar todas las entradas

Kūdikio ugdymas




Nuo pat pirmos gyvenimo dienos vaikelis turi gebėjimų bendrauti su aplinka. Jis gali palaikyti ryšį savo emocijomis (išreiškiamomis per mažiausius kūno judesius, veido mimiką) ir pojūčiais (per odą, regą, klausą, uoslę). Labai svarbu pažinti visus naujagimio pojūčius, nes per juos vaikelis atranda ryšį su savo tėvais ir jį supančia aplinka.
Didžiausias naujagimio noras ir malonumas - būti ant motinos rankų. Jam patinka mamos balsas, prisilietimas, mylavimai. Bendraujant su vaiku kasdien vis stiprėja tarpusavio ryšiai, tobulėja pojūčiai.
Tik ką gimęs kūdikis pirmąsias dvi paras beveik nieko negirdi, nes jo vidinė ausis prisipildžiusi skysčio. Bet greitai jo klausa labai pagerėja ir nuo stiprių garsų jis ima krūpčioti.
Kadangi iki ateidamas į šį pasaulį vaikelis girdi tėvus kalbant, dainuojant, niūniuojant, gimus jo klausa jau būna išsilavinusi. Kūdikis atsisuka į jį pašaukusį balsą, labai greitai atpažįsta garsus ar muziką, kurią girdėjo prieš gimdamas. Muzika yra priemonė, padedanti bendrauti tiek su negimusiu, tiek su jau ant rankų sūpuojamu vaikeliu. Jei dar negimusį vaikutį kalbino visi, gimus jam lengva atpažinti artimuosius, jis jaučiasi saugus. Mamą mažylis priima kaip savą nuo pat gimimo: ją atpažįsta pagal balsą ir širdies plakimą.
Ugdykite savo vaikelio klausą: kalbinkite jį, dainuokite jam įvairia intonacija, skirtingu ritmu ir tempu, garsiai ir pašnibždomis. Atidžiai klausykitės kūdikio tariamų garsų, juos kartokite, komentuokite - skatinkite bendrauti, prisiderindami prie vaiko siūlomo bendravimo ritmo.
Kalbėjimas aukštu, paplonintu balsu vaikelį skatina atsakyti. Tokiu būdu skatinami kalbiniai įgūdžiai. Kalbėdami tokiu specifiniu balsu laikykite kūdikį arti prie veido ir žiūrėkite jam į akis. Kai kūdikis girdi aukštą balso toną, jis jaučiasi saugus ir linksmas. Kai yra kalbinamas žemesniu balsu, jis ramus ir patenkintas.
Ką tik gimęs vaikelis tegali atskirti šviesą nuo tamsos. Jis mato labai savitai. Naujagimį švelniai pašaukus, išgirdęs jūsų balsą jis pasuka galvutę į jūsų pusę ir atsimerkia. Galima sakyti, kad pirmąjį jo žvilgsnį pažadina klausa.
Pirmąsias 2-3 gyvenimo savaites mažylis yra tartum užsidaręs. Šiuo laikotarpiu žvilgsniu jis beveik nekontaktuoja su išoriniu pasauliu. Nuo trečios gyvenimo savaitės kūdikis pradeda stebėti pasaulį.
Pirmosiomis savaitėmis naujagimis pradeda fiksuoti žvilgsnį ties netoli (už 15-25 cm) esančiais daiktais, tačiau nemato detalių. Sulaukęs vieno ar dviejų mėnesių, kūdikis pažįsta artimųjų veidus ir džiugiai reaguoja, jiems pasirodžius.
Pusantro mėnesio amžiaus kūdikis žvilgsniu susiieško motiną. Jis stengiasi tą žvilgsnį išlaikyti. Tai nebyli vaiko kalba, kviečianti su juo bendrauti. Dviejų-keturių mėnesių mažylis pats ieško žaislo akimis, pastebi daiktus, esančius kelių metrų atstumu. Trijų mėnesių vaikas jau apžiūrinėja viską aplinkui.
Veikla, stimuliuojanti vaiko regėjimą nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių, užtikrina gerą regėjimo vystymąsi. Kūdikiui iki dviejų mėnesių amžiaus rodykite labiau mėgstamų spalvų žaislus ir daiktus: geltonus, oranžinius, žalius. Raudoną spalvą vaikas pradeda pastebėti tik ketvirto mėnesio pabaigoje. Iš pradžių lėtai judinkite šiltos spalvos žaislą skersai kūdikio regėjimo lauko, kol šis pastebi ir seka daiktą akimis. Vėliau mėginkite žaislus judinti išilgai mažylio regėjimo lauko. Dar vėliau - ratu ar keisdami judėjimo kryptį. Vienu metu reikėtų rodyti ar kabinti 1-2, bet ne daugiau trijų žaislų.
Keiskite žaislus, jų kabojimo vietą kai tik kūdikis nustoja jais domėtis. Kartkartėmis kabančius žaislus pajudinkite. Ryškūs judantys muzikiniai žaisliukai, pakabinti virš lovytės ar vystymo stalo, padeda vaikui sutelkti dėmesį. Taip mažiukas supažindinamas su formų įvairove.
Laikydami dviejų mėnesių kūdikį ant rankų ir sukiodami įvairiomis kryptimis, padėsite jam vystyti pusiausvyrą ir išsiugdyti erdvės suvokimą. Panešiokite mažylį iš vieno kambario galo į kitą, laikydami jį nugarėle prispaudę prie kūno.
Bendraukite su savo vaiku žiūrėdami jam į akis, darykite įvairias mimikas, leiskite įvairius garsus. Stebėkite, kokia kūdikio reakcija jam stebint jūsų veidą.
Kūdikio uoslė išlavėja labai anksti. Aplinkos suvokimui ji turi didelę reikšmę. Jau nuo 3 dienų amžiaus naujagimis atpažįsta savo motiną pagal jos kvapą.
Leiskite kūdikiui susipažinti su įvairiais kvapais: duokite pauostyti duonos riekę, prapjautą apelsiną, citriną, kitus maisto produktus, švelnaus kvapo kosmetikos priemones. Lauke leiskite pauostyti gėlę ar šviežiai nupjautą žolę.
Naujagimis labai jautrus lytėjimui ir įvairiems veiksmams. Vieni gestai jį erzina, kiti - ramina. Šis odos ir sąlyčio jautrumas atsiranda dar kūdikiui būnant įsčiose.
Atlikite kūdikiui švelnų viso kūno masažą - jam labai malonus toks bendravimo būdas. Masažuodami kalbėkite, dainuokite paprastas daineles. Supažindinkite savo vaiką su skirtingais pojūčiais. Kutenkite, glostykite vaikelį. Lieskite jo rankutes, veidelį šiltu ar vėsesniu, švelniu ar šiurkštesniu audiniu, minkštu ar kietesniu daiktu. Plokite katučių kūdikio rankutėmis, lankstykite pirštukus dainuodami „Viru viru košę“ ar panašią dainelę.
Duokite kūdikiui guminių ir plastmasinių žaislų, kramtukų, lavinančių pirštų įgūdžius ir rankų bei akių koordinaciją. Suteikite galimybę mažyliui burna ir pirštais pajusti skirtingus daiktų paviršius. Parūpinkite įvairių formų žaislų su lygiu, gruoblėtu, banguotu, slidžiu ar neslidžiu paviršiumi.
Nuo to, kaip elgiamasi su vaiku, kaip jis liečiamas ir auklėjamas, didele dalimi priklauso, koks jis taps užaugęs. Protinės vaiko savybės labiau priklauso nuo aplinkos, nuo bendravimo kokybės, nei nuo paveldimumo.
Vaikeliui malonu būti tarp jį mylinčių žmonių. Kūdikis nori atsakyti jiems tuo pačiu. Paprastai vieno dviejų mėnesių kūdikis pirmą kartą sąmoningai nusišypso tuo momentu, kai jūs švelniai kalbinate. Pirmoji šypsena - labai svarbi pakopa vaiko vystymuisi. Išreiškite kūdikiui savo meilę myluodami, sūpuodami, bučiuodami jį. Tai padės užmegzti artimus emocinius ryšius, leis pasijusti saugiam ir ramiam.
Pastebėkite kūdikio norą ar kvietimą bendrauti. Šypsena atsakykite į jo šypseną, su meile žiūrėkite mažyliui į akis. Švelniai ir dėmesingai reaguokite į vaiko poreikius, skirkite jam protingai daug dėmesio. Vaikas mėgsta būti šnekinamas. Tačiau kalbėkite su pauzėmis, kad kūdikis spėtų įsiterpti, atsakyti žvilgsniu, veido grimasomis, garsais ar aktyviu judėjimu.
Ir nepamirškite - bendravimas turėtų būti pakankamas, bet saikingas. Stebėkite, ar mažylis nepavargo. Prisiderinkite prie vaiko siūlomo bendravimo ritmo ir leiskite laiką maloniai bei naudingai bendraudami.
Iki gimimo visi kūdikio poreikiai būna visiškai patenkinami. Jis tikisi, kad taip bus ir po gimimo. Todėl natūraliausia vieta, kur jis tikisi būti, - suaugusiųjų rankos. Būdamas rankose naujagimis yra laimingas, poreikiai patenkinami. Būdamas šalia mamos, net ir miegodamas jaučia savo gerovės būseną.
Kūdikis dar nejaučia laiko tėkmės - būdamas rankose jis tiesiog gerai jaučiasi, o paliktas vienas išgyvena sielvartą. Buvimas rankose svarbus vėlesniam asmenybės vystymuisi, nes teigiamas identitetas gali formuotis tik tada, jei žmogus jaučiasi geras ir laukiamas.Pirmieji įspūdžiai naujagimiui yra patys ryškiausi. Tai - kritinis laikotarpis, kurio metu patirti įspūdžiai įstringa visam gyvenimui. Pirmieji įspūdžiai stipriai veikia vėlesnes nuostatas. Todėl labai svarbu, kad vaikas būtų šalia mamos.
Tėvus nuo savo jausmų reiškimo dažniausiai stabdo baimė, kad neišlepintų vaikų. Tačiau iš tikrųjų vaikas, „pasisotinęs" mamos švelnumo, vėliau tampa savarankiškesnis. Išlepę ir silpni vaikai yra ne tie, kurie buvo laikomi rankose, o tie, kurių mamos užgoždavo jų iniciatyvą. Vaikai, kurių tęstinumo poreikiai buvo užpildyti ankstyvoje buvimo rankose - 3 fazėje, užauga labiau pasitikintys savimi ir tampa savarankiškesni nei tie, kurių verkimas liko be atsako.

Žaidimai nuo lopšio iki trijų mėnesių


Svarbu kūdikį ne tik sveikai maitinti, laiku jam pakeisti sauskelnes ir pavežioti gryname ore, tačiau ir lavinti. Žaidimai, lytėjimas, glostymas itin svarbūs augančiam mažiukui.Žaisti reikia jau vos gimusiam mažyliui. Kuo daugiau kalbėsi,pasakosi ką veiki tuo geriau. Taip vaikelis geriau pažinos pasaulį.

Keisdami sauskelnes, ruošdami mažylį maudyti ar tiesiog paėmę ant rankų žiūrėkite į akis ir dainuokite. Be galo svarbu mažylį liesti, glostyti,bučiuoti,pačiučiuoti. Glostydami, mankštindami žaiskite su juo. Tai pats natūraliausias lavinimo būdas. Kokį žaidimą žaisti, priklauso nuo kūdikėlio amžiaus. Jei tėvai nuolat žaidžia su vaiku, tai tampa ritualu ir galų gale jis pats prašo su juo užsiimti. Žaisdamas vaikas tobulėja, greičiau vystosi, plečiasi jo fantazijų pasaulis. Nebūtina žaidimams ieškoti brangiausių žaislų. Mamos daina, skambus dvieilis, paprasta skarelė taps puikia pratybų priemone. Su kokia nuotaika eisite žaisti, tokią perims ir mažylis. Taigi pagalvokite, ką suteiksite savo vaikeliui, jei žaisite per prievartą, paniurę ar net susierzinę.

Žaidimai iki 3 mėnesių


  • Paguldę vaiką ant nugaros rankytes švelniai kryžiuokite ties krūtine, pakelkite jas aukštyn, paskui žemyn, vėliau palankstykite kojytes.

  • Ant pilvo gulinčiam vaikučiui masažuokite nugarytę. Iš pradžių švelniai barbenkite pirštų galiukais: „Palijo palijo palijo lietutis“, tada paglostykite: „Išdygo išdygo išdygo žolytė“, paskui nestipriai spaudykite kumščių krumpliais: „Ateina ateina ateina antinas“, ir pabaksnokite pirštų galiukais: „Ir daug mažiukų ančiukų.“ Tada švelniai pirštų galiukais pagnaibykite odą: „Sugnaibo sugnaibo sugnaibo žolytę.“ Ir vėl viskas nuo pradžių. Tokiu žaidimu gali pradžiuginti ir 2 mėn., ir 3 m. vakiuką. Tačiau kelių mėnesių vaikeliui ji ypač naudinga.

  • Ant nugaros gulinčiam vaikučiui lankstykite kojytes, lyg važiuojant dviračiu po kiekvieno sauskelnių pakeitimo.

Žaidimai 3 mėnesių kūdikiui


  • Galima liesti veiduką ir pasakoti, kur vaikelio nosytė, skruostukai, lūpytės,smakriukas,ausytės,kaktytė, pūsti į delniukus, padukus. Tokio amžiaus mažylis moka įsiklausyti į garsus, todėl labai svarbu žodžius sakyti aiškiai, taisyklingai ir juos pakartoti.

  • Sukurk eilėraštį ir deklamuodami lieskite: „Nosytė, kaktytė, lūpytės lūpytės.“

  • Rodyk įvairiausias grimasas, kaitaliok jas: juokis, šypsokis,nuliūsk,išsigąsk, išpūsk žandus ir t.t..Mažyliams šie žaidimai labai patinka.

  • Keisdami sauskelnes išnaudokite laiką, kai mažutis akylai jus stebi. Tarkite išraiškingai, ypač pabrėždami balsius „Ciki ciki, ciki ciki, aaa. Ciki ciki, ciki ciki, ooo. Ciki ciki, ciki ciki, uuu. Ciki ciki, ciki ciki, ėėė.Ciki ciki,ciki ciki iii“ Garsai ir natūralios veido išraiškos patraukia mažylio dėmesį.

  • Duok jam barškutį ir stebėk, kaip jie su juo žaidžia. Įjunk ritmišką muziką, kad mažylis galėtų jai pritarti - tokio amžiaus kūdikiai labai mėgsta muziką ir mokosi skirti ritmą.

  • Skaityti apsimoka net ir mažiausiam kūdikiui. Kieto kartono knygos atlaikys čiulpimą, laižymą, kramtymą, draskymą ir kitus drastiškus kūdikiškos meilės apsireiškimus. Klausydamasis jūsų balso mažylis nesąmoningai mokysis kalbos subtilybių. Vaidindami, dainuodami jūs linksminsite ir lavinsite kūdikį.